- įstelgti
- 1 įstel̃gti, -ia, į̃stelgė
1. intr. įstengti, sugebėti: Ka i verstum, taip neįstel̃gčiu [sode] takų išdėlioti Akm.
2. tr. įkurti, įsteigti: Nedėkingi žemaičiai neišmanom geradėjystės, įstelgtos dėl mūsų Žem. | refl. tr. BŽ147, KŽ.
3. tr. įrengti, įtaisyti: Tu įstelgei namus, ir aš jau stelgiu, t. y. rengiu J. | refl. tr. KŽ.
4. tr. N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, LLDI268, Kv, Rt įžiūrėti, pamatyti, pastebėti: Merga į̃stelgė vagį, tupintį už karvės, t. y. pamatė J. Šeimininkė į̃stelgė mus ateinant Grdm. Aš įstelgiu pavargusį CI120. Įstelgus, jog vežimas labai sunkus yra, prie lydekos prisiartin A1883,171. Įstel̃gęs [žvirblį] betupint, pavilbino Sch16.
5. intr. Rtr, KŽ įsižiūrėti, įsistebeilyti: Į ką įstel̃gti K. | refl. K, Rtr, NdŽ, KŽ.
6. refl. įsinorėti: Brolis įsìstelgė padirbti, tai ir turėjo ant savo pastatyti J.
7. intr. NdŽ įprasti.
◊ akìs įstel̃gti Šlk akylai įsižiūrėti: Vaikelis įstelgė į kepyklos langą dideles akutes prš. Įstelgę akis į jūros stiklus, gėrėjomės rš.\ stelgti; įstelgti; nustelgti; pastelgti; pristelgti
Dictionary of the Lithuanian Language.